Gabrielė Venckutė
Technika: Akrilas, drobė

Dangaus kūnai, tarsi tylūs stebėtojai, žvelgia vienas į kitą beribėje, atšiaurioje erdvėje. Auksinės linijos žymi likimo įtrūkius arba nenutraukiamą ryšį tarp jų. Rūku apgaubti mėnuliai laukia šviesos – nežinomybės pažado, naujos pradžios ar atgimimo. Šis kūrinys perteikia kosminę melancholiją – tylų laukimą tarp sferų, pripildytą ilgesio ir begalinės laiko tėkmės.